Ko galime išmokti iš klaidų (patarimai ugdytojams)

Mokykla ir visuomenė įtvirtino nuomonę, kad klaidos yra kažkas blogo, dažnai mokymosi procese akcentuojama kiek klaidų vaikas padarė, vietoj to ką padarė gerai. Už klaidas vaikai „baudžiami“ blogais pažymiais. Kartais mokiniai paniškai bijo suklysti, bijo gauti blogą pažymį, bijo bandyti (geriau nieko neveikti ir neklysti).

Gyvenime klaidos neišvengiamos, todėl svarbu ugdyti sveiką požiūrį ir priimti nesėkmes kaip normą ir galimybę tobulėti. Žmogus gimsta nieko nemokėdamas ir pradeda pažinti pasaulį, mokytis. (Daug kartų krenta, kad išmoktų vaikščioti).

Ko galime išmokti iš klaidų:

• Klaidų darymas moko mus, kad pasaulis nėra idealus, kad mes neesame idealūs. Tuo pačiu mokomės atleisti sau ir kitiems.
• Darant klaidas mokomės pažinti save – ką mokame, ką mėgstame; pradedame suprasti, kad turime ribotas galimybes.
• Jei į klaidas žiūrime, ne kaip į pralaimėjimus, o kaip į informaciją, tai suprantame ko dar nemokame ir kur reikia pasistengti, o ką jau mokame puikiai ir kartojimų reikia vis mažiau.
• Leisti sau klysti išlaisvina mus iš „paralyžiaus“ – iš nieko neveikimo.  Išsivadavę iš baimės „neveikti“  leidžiame sau veikti, bandyti, mokytis ir būti laimingais.

Patarimai tėvams:

• Labiau orientuotis į mokymosi procesą, o ne į pažymius. Gebėjimai yra lavinami, reikia tik surasti tinkamą būdą.
• Skatinti vaikus daryti išvadas, analizuoti savo pasiekimus. Akcentuoti tai ką vaikas padarė gerai, ir ko gali išmokti iš padarytų klaidų, nes tai yra būdas siekti žinių ir tobulėti. (pvz. iš 30 užduočių 27 padarei gerai; penkis sakinius parašei be klaidų).
• Palaikyti vaikus išgyvenant nesėkmes ir parodyti kokią vertę turi darbas ir susidomėjimas.
• Kai aprimsta emocijos galima su vaiku apgalvoti ir aptarti ką kitą kartą galima padaryti kitaip (stengtis, kad veikimo strategijas sugalvotų pats vaikas)
• Nuo vaikystės leisti vaikui patirti nesėkmes (žaidžiant stalo žaidimus, bėgiojant kas greičiau ir pan.) vaikas turi pažinti kas yra pralaimėjimas, turi jį išgyventi saugioje aplinkoje, kur bus suprastas ir gaus palaikymą.
• Būkime pavyzdžiu, papasakokime apie savo nesėkmes ir apie tai ko išmokome būdami kantrūs.
• Svarbus buvimas kartu, palaikymas (pagal poreikį – ne situacijų sprendimas už vaiką, bet buvimas šalia).