Pasaulis keičiasi dideliu greičiu, jau dabar dalis darbų atliekama robotų, išmaniais prietaisais, o vis didėjantis susidomėjimas dirbtiniu intelektu, galimai vis labiau „ išstums“ žmogų iš darbo rinkos. Paklausą turės žmonės, kurie sugebės ne tik pritaikyti įgytas žinias, bet ir mąstys nestandartiškai, galės pasiūlyti naujus, originalius sprendimus.
Kas yra kūrybiškumas ir kūrybingumas?
Kūrybiškumo sąvoką vartojame kai kalbame apie žmogaus ar daikto savybes, o kūrybingumas siejamas su žmogaus gebėjimais. Šios sąvokos dažnai vartojamos kaip sinonimai. Literatūroje galime rasti daug kūrybiškumo ir kūrybingumo apibrėžimų, jie visi yra panašūs, tad apibendrintai galima teigti, kad tai yra asmenybės savybių kompleksas, leidžiantis asmeniui savo produktyviu, originaliu, kokybišku darbu pasiekti darbdaviui ir visuomenei reikšmingų rezultatų. Taigi, kūrybinis mąstymas mums reikalingas tam, kad galėtume kurti kažką naujo ir vertingo (estetišką, praktišką, mokslišką ir pan. prasmę).
Kūrybiškumas tai:
– divergentinis mąstymas – kai žmogus ieško ir gali pasiūlyti daugiau negu vieną sprendimo variantą; jam nesunku pertvarkyti turimą patirtį, keisti savo požiūrį, lūkesčius, nuostatas, pereiti iš vienos srities į kitą; o pasiūlytos idėjos yra originalios ir realios;
– laki vaizduotė;
– gera intuicija;
– gebėjimas atkakliai atlikti užduotį;
– mąstymo greitis;
– gebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos;
– įgytos bendrosios ir specialios žinios.
Lavinant kūrybiškumą, ypač vaikų, daug laiko skiriame vaizdiniam mąstymui (vaikystėje tai siejame su vaizduotės lavinimu), kuris ateityje tampa loginio ir žodinio mąstymo formavimo pagrindu.
Pratimai vaizdinio lavinimo mąstymui
Klausimai (reikia atsakyti taip arba ne ir įrodyti kodėl taip galvoji)
- Ar visos žuvys plaukioja?
- Ar visada diena šviesu?
- Kokių knygų neįmanomą skaityti?
- Ar visi medžiai turi lapus?
- Kokio maisto negali suvalgyti?
- Kokie paukščiai neskraido?
- Ar visada reikia eiti į darželį/mokyklą?
- Ar gali žmogus skraidyti?
- Ar visi žmonės gali vaikščioti?
- Ar visus plaukus reikia karpyti?
Prieš pateikiant klausimus vaikams ir skaitant atsakymus, patys sugalvokite kuo daugiau atsakymų į kiekvieną klausimą.
Galimi atsakymai, jų sugalvokite ir daugiau:
- Ar visos žuvys plaukioja? (neplaukioja – užšaldytos parduotuvėje, iškeptos, nupieštos)
- Ar visada diena šviesu? (gali būti tamsu nes saulę uždengė debesys ir smarkiai lyja, gali būti poliarinė naktis)
- Kokių knygų neįmanomą skaityti? (negalima skaityti knygų, kurių neturi, knygų su piešiniais)
- Ar visi medžiai turi lapus? (lapų neturi spygliuočiai, medžiai žiema ir rudenį)
- Kokio maisto negali suvalgyti? (negali suvalgyti nupiešto maisto, maisto rodomo per televizorių, supuvusio)
- Kokie paukščiai neskraido? (neskraido pingvinai, stručiai, kivi, vištos; taip pat ir nupiešti paukščiai)
- Ar visada reikia eiti į darželį/mokyklą? (neiname į darželį/mokyklą per šventes, laisvadienius, kai sergame, kai išvažiuojame)
- Ar gali žmogus skraidyti? (gali skraidyti pvz. lėktuvu, sraigtasparniu, parasparniu)
- Ar visi žmonės gali vaikščioti? (vaikščioti negali maži vaikai, žmonės vežimėliuose)
- Ar visus plaukus reikia karpyti? (ne visus pvz. nereikia karpyti antakių ir blakstienų)
No Comments