Verkimas tai natūralus būdas išlaisvinti emocijas ir atgauti pusiausvyrą. Su amžiumi įgyjame įprotį stabdyti emocijas, slėpti jas (tik ar tai yra gerai?). Sakydami vaikui „neverk“ blokuojame ir jo emocijas, bet ar jos tada dingsta? Žinoma, kad NE. Emocijos kaupiasi tam, kad kada nors su pilna jėga sprogtų, ar išsilietų į somatinį sutrikimą.
Vaikai neturi gebėjimo blokuoti jausmus, jie natūraliai nori palengvinti savo „kančią“ , jie nori išsilaisvinti nuo nemalonių pojūčių ir mes turime jiems leisti tai padaryti. Tačiau vaikų verkimas mus trikdo, kelia susirūpinimą, patys tada jaučiame pykti, gėdą, pergyvename, kad vaikui blogai.
Taigi ką mes galime daryti kai vaikas pradeda verkti?
Pirmiausia patys nepasiduokime emocijoms, pagalvokime ką galime pasakyti, prieš sakant eilinį kartą „Neverk“
- Matau, kad esi liūdnas/supykęs
- Girdžiu tave
- Esu čia
- Man labai gaila, kad … pametei žaislą/ negalėjai dalyvauti šventėje
- Pažiūrėkime dar kartą į tavo sužeistą pirštą
- Taip, tu tikrai norėjai… ledų/žaislo/dar būti su draugais
- Ar tave išgąsdino … šuo/ garsas?
- Ne, negaliu tau leisti… mušti brolį/ laužyti žaislus/ eiti per gatvę vienam
- Žinau, kad tu susitvarkysi
- Grįšiu, tik kiek vėliau
Ko geriau nedaryti vaikui pradėjus verkti:
Išsklaidyti sunkias emocijas – eime pažiūrėti, ką daro tėtis
Šaukti/ gėdinti – kodėl taip bliauni? Ko trūksta?
Bandyti spręsti situaciją – vakar valgei ledus, dėl to šiandien jų nebus.
Papirkinėti/gąsdinti – jei taip darysi, niekada negausi dovanų/ jei nusiraminsi gausi saldainį
šaltinis huffingtonpost.com
No Comments