Apsilankymą muziejuje turėtume priimti, kaip šventę (o ne užimtumą, kai nėra ką veikti), tai turėtų būti sąmoningas sprendimas. Pasirinkite saulėtą dieną – tai tikrai gera šventės pradžia.
- Venkite pasakymų „ tai labai įdomu“, „ reikia aplankyti“ (šie žodžiai veikia mus, suaugusiuosius, bet ne vaikus). Žodį aplankyti geriau pakeisti „veikti“.
- Vaikas turi būti pailsėjęs – jei vaikas ilgai ėjo iki muziejaus ar ilgai laukė eilėje pradėkite muziejaus lankymą, nuo atpalaiduojančios veiklos, pavyzdžiui apsilankykite muziejaus kavinukėje, išgerti karšto šokolado.
- NESISTENKITE pamatyti visko, ilgai neužsibūkite, didelės erdvės vaikams dažnai tampa žaidimo aikštelėmis, o vaikams sunku nežaisti – jie nori bėgti, liesti, išbandyti, tai gali sukelti jūsų susierzinimą ir po to apsilankymų muziejuose nesąmoningai imsite vengti. (gali atsitikti taip, kad bilietas jums kainavo nemažą pinigų sumą, tačiau prisiminkite, kad šiandien atėjote čia dėl vaiko ir jo smalsumo sužadinimo, savo smalsumą teks patenkinti atėjus kitą kartą).
- Suteikite vaikui laisvę, jam gali nepatikti tai kas patinka Jums. Stebėkite kas vaikui patinka, nuo to ir pradėkite. Tėvų tikslas suteikti džiaugsmą matyti ir pažinti, o kur vaikas „sustos“ ir norės labiau pažinti tegul lieka jo valioje.
- Pasikalbėkite, kaip elgtis muziejuje (pvz. paveikslai išgyveno gaisrus, transportavimą, todėl kiekvienas prisilietimas ar fotografavimas gali juos pažeisti). Gerbkite kitų norą pažinti ir džiaugtis įspūdžiais – kalbėkite tyliai.
- Pabandykite suprasti kaip paveikslą mato vaikai, tai visai kitoks vaizdas negu matome mes, suaugę.
- Susipažinkite su ekspozicijos planu, leiskite vaikui pasirinkti maršrutą; su vyresniais vaikai galima pasikalbėti apie paveikslų išdėstymą, paanalizuoti, kodėl jie yra pakabinti būtent taip.
- Prieš einant į muziejų, paklauskite savęs – kodėl aš į jį einu? Kas mane ten veda? Ar man ten įdomu? Ką aš norėčiau pamatyti, sužinoti? Pasidalinkite savo mintimis su vaiku. Nuobodulys užkrečiamas, jeigu jums buvo neįdomu, taip pat gali būti ir vaikui. Perduokite vaikui susižavėjimą – bet tikrą, sakykite tai kuo tikrai žavitės (atmosfera, detalės, gidas ir pan.). Jei tai paveikslų paroda pasakykite vaikui, koks paveikslas jums patiko, vaikui gali būti įdomu kodėl, kalbėkite, papasakokite apie savo jausmus.
- Nebijokite grįžti prie jau matytų paveikslų, vaikas mėgsta kai kažkas kartojasi (pvz. klausytis tu pačiu pasakų ar žaisti tą patį žaidimą). Kiekvieną kartą žiūrint į tą patį paveikslą galima atrasti ką nors naujo.
- Jeigu vaikui patinka seklio žaidimai, pasiūlykite jį sužaisti, prieš tai turėsite susipažinti su ekspozicija, surašyti tai ką vaikas turėtų surasti arba jei tai mažas vaikas paruoškite esamų paveikslų paveikslėlius, (mes bandėme ieškoti spalvų ir konkrečių eksponatų). Suraskite įdomių faktų, apie menininkus ar parodos eksponatus, papasakokite apie tai vaikui.
- Esant galimybei sudalyvaukite edukaciniuose ar meniniuose užsiėmimuose skirtuose vaikams, parodykite, kad meną galima ne tik stebėti, bet ir kurti.
- Aptarti paveikslus galite pasimokyti namuose, pasinaudokite mūsų paruoštukais, vaikams patinka ieškoti įvardintus elementus paveiksluose, užduokite atvirus klausimus (apie spalvas, jausmus, ar tai ką norėjo parodyti menininkas).
- Išeinant nusipirkite atvirukų su reprodukcijomis (juos pakabinkite ant sienos, iš pradžių tai bus tiesiog spalvoti piešiniai, o vėliau vaikui jie taps lengvai atpažįstami ir bus gražiu vaikystės prisiminimu).
- Būtinai nueikite į kavinę (jei ne muziejuje, tai kur nors netoli) tai tikrai pastiprins šventės pojūtį.
Po vieno apsilankymo vaikai netaps muziejaus entuziastais, bet tai gali būti pradžių pradžia, todėl vadovaukimės vaiko interesais, pažadinkime jų smalsumą.
No Comments