Kalbina nepažįstamas (nori kažką parodyti, vaišina, bando vesti už rankos) – situacija kaip iš filmo (baisaus filmo), bet tokių situacijų pasitaiko ir gyvenime. Vaikų nereikia gąsdinti, bet reikia su jais kalbėtis apie tai, kad ne visi žmonės gerai elgiasi, kai kurie nori pasinaudoti mūsų gerumu, patikimumu ir mus nuskriausti.
Pokalbius šia tema reikėtų vis kartoti, praverčia ne mūsų pasakojimai, bet klausimų uždavinėjimas – kaip tu galvoji, kaip tu pasielgtum, kaip elgiasi kiti vaikai.
Galima aptarti:
- Pagrindinė strategija – nesikalbėti su nepažįstamais, jei reikia bėgti (kur daugiau žmonių) ir garsiai rėkti, tokiu būdu išgąsdinti persekiotoją.
- Kokiais žmonėmis galima pasitikėti? Kas gali padėti? Ko paprašytum pagalbos?
- Kam galima viešinti asmeninę informaciją (tėvų vardus, darbo vietą ir darbo valandas, namų adresą)? Kodėl tai pavojinga?
- Niekas negali kviesti vaiko eiti kažkur su juo, sėsti į automobilį, negalima vaikų vaišinti be tėvų sutikimo, todėl aptarkite, kaip atsisakyti, jei reikia priminkite taikyti strategiją bėgti ir rėkti.
- Kaip elgiasi nusikaltėliai, kaip jie atrodo? Ar gyvenime jie tokie pat kaip filmukuose?
- Kaip skambinti pagalbos telefono numeriu, ko ten gali paklausti, kad galėtų suteikti pagalbą.
- Vietas, kur yra saugu, kur vaikas galėtų paprašyti pagalbos; galima aptarti konkrečias vietas ten kur vaikas lankosi, bei tiesiog įvairias vietas.
- Kodėl blogai yra slėptis (po krūmais, už garažų), sekti nepažįstamą, su juo kalbėtis ir bandyti pergudrauti.
Vaikas pasimetė – tai situacija, kuri gali nutikti bet kur – miške, parke, paplūdimyje, parduotuvėje, miesto šventėje, mugėje, oro uoste, festivalyje/koncerte. Mūsų paieškos strategija priklauso ir nuo to kur vaikas pasimetė, ir nuo to kiek jam metų – svarbiausia veikti nedelsiant.
- Jei yra garsiakalbis, juo tikrai reikia pasinaudoti.
- Visų sutiktų žmonių klausti pvz. pasimetė berniukas, ar nematė 3 metų vaiko žaliais marškinėliais; svarbu kad visi kartotų ir klaustų sutiktų žmonių, tokiu būdu ieškančių žmonių iškart daugėja.
- Prieš kažkur išeinant aptarti su vaiku, kaip reikėtų elgtis, jei jis pasimestų – ar vaikas sugeba pasakyti tėvų vardus, kontaktus (galima turėti apyrankę su užrašytų tel. numeriu); Priminti, kad jei vaikas pasimeta, liktų toje pačioje, taip ji greičiau suras. Aptarti kur galėtų kreiptis pagalbos (apsauga, informacija), kas jam padėtų; priminti, kad su nepažįstamais negalima niekur eiti, negalima vaišintis.
Pasakyti vaikui, kad svarbu matyti mamą/tėtį, jei jis nori kažkur eiti, tai apie tai reikia pranešti.
- Tėvai prieš kažkur išeinant turėtų aptarti, kuris kurį vaiką stebi; jei vaikų daugiau, tai papildomai vaikus paskirstome poromis (vyresnis su jauniausiu, ir tt.), kad laikytųsi kartu ir vienas kitą stebėtų. Rekomenduojama vaikus nufotografuoti prieš išeinant, kad būtų lengviau prisiminti kaip buvo apsirengę (nors manau tai visai nebūtina).
Mamai pasidarė bloga (pvz. apalpo, susilaužė koją)- tai situacija, kuri nutinka retai, bet atrodo ją irgi svarbu aptarti negąsdinant, bet ramiai klausimų forma. Pasakykime vaikui, kad kartais gali taip atsitikti, kad artimi žmonės gali pasijusti blogai ir tada reikėtų jiems padėti – kviečiant pagalbą.
- vaikas gali eiti pas kaimynus, su kurias gerai bendraujame (prieš tai reikėtų su kaimynais apie tai pasikalbėti)
- šiuolaikiniai vaikai nuo mažų dienų puikiai naudojasi telefonu, įsitikinkime, kad vaikas sugeba paskambinti artimiems, moka iškviesti pagalbą.
- Vyresniems vaikams priminkime pasirūpinti jaunesnių brolių ar sesių saugumu (bei išjungti viryklę ir užsukti čiaupą.
Duok Dieve, kad tokios situacijos niekada nenutiktų, bet jų aptarimas (tik negąsdinimas) lavina kritinį mąstymą, padeda įvertinti ir spręsti iškilusias problemas.
No Comments